Eilėraštį atsiuntė mūsų skaitytojas.
Kaip tau ten patinka be manęs?
Nebijok, gerai jau?
Nėra klausos, jokios dvasios, jokio skambučio...
Ir svajonės apie tave nuspalvino lapą ...
Kaip tau ten sekasi? Jūs visi tylite...
Mano galvoje sukosi vienas klausimas...
Kaip tu užmiegi, ar nerėki?
Nuo skausmo, nuo liūdesio ir ašarų?
Kaip tu gali taip gyventi?
Eik miegoti nežinodamas, kaip aš...
Kaip prisiekei taip mylėti?
Ir staiga .. Dabar to nereikia...
Aš nesiginčiju. Visiems sunku.
Kam dabar lengva?
Bet kartu galite viską susitvarkyti
Būtų noro, meilės..
Kaip tau ten patinka be manęs?
Turbūt labai lengva...
Na, taip, tu visada priklausei nuo manęs...
O dabar dar lengviau, jokio smegenų sprogimo?
Praėjo savaitė.
Tu vis tiek perskambink.
Kaip tu gali taip paleisti?
Tu žinai. Negalėjau patikėti.
Bet tu mane įtikinėjai, įžeidęs, nužudei...
Taip. Atsiprašau. Aš nemalonus.
Nieko. paragausiu. galiu susitvarkyti.
Gaila tik vieno dalyko. 3 metai
klydau kiekvieną dieną...
