„Kas nutiko mūsų santykiams? Ir viskas prasidėjo taip gerai!" Šiuos klausimus užduoda ir vyrai, ir moterys, kai prasidėjęs audringas ir daug žadantis romanas galiausiai nutrūksta arba baigiasi skambiu skandalu. Kaip ir kodėl taip atsitinka?
Tokiu būdu pasibaigiantys santykiai paprastai pereina tris etapus:
- euforija su būtinu objekto idealizavimu;
- neigimas ir kova už savo iliuzijas;
- nusivylimas ir išsiskyrimas.
Toliau išsamiai aptariame kiekvieną santykių irimo etapą.
Euforija
Šiame etape atrodo, kad partneris yra visų įmanomų dorybių įsikūnijimas. Bet ne todėl, kad taip yra iš tikrųjų. Meilės būsenoje išsiskiriantys džiaugsmo hormonai partnerio įvaizdį nudažo ryškiausiais ir labiausiai žaismingais tonais, o trūkumai arba nepastebimi, arba pateisinami, arba interpretuojami jam palankia šviesa. Taigi, pavyzdžiui, būsimos alkoholikų žmonos nesureikšmina to, kad jų išrinktasis mėgsta pabučiuoti butelį. Arba tai aiškina tuo, kad nieko blogo, kad žmogui reikia „atsipalaiduoti“ ir apskritai jis yra „žmogus, o ne skuduras“, todėl gerti jam yra natūralu.
Kova už iliuzijas
Tačiau laikas praeina, o šydas nuo akių pamažu ima slūgti. Partnerio trūkumai pradeda atrodyti tikresni ir nebeatrodo tokie nekenksmingi bei atleistini. Tokiu atveju bandoma realų žmogų sutalpinti į tam tikrą jo paties galvoje susikurtą idealų įvaizdį – tačiau, kaip taisyklė, jis gana neaiškus ir apytikslis. Tačiau pakeisti žmogaus, ypač suaugusio, charakterį, vargu ar įmanoma, turint omenyje, kad net savo charakterį pataisyti nepaprastai sunku, nepaisant nuoširdžiausio noro. Jei prie to pridėtume idealaus įvaizdžio neapibrėžtumą ir neapibrėžtumą, verta pripažinti, kad nusivylimas tokiu atveju yra neišvengiamas. Ir tada prasideda trečiasis etapas.
Nusivylimas ir rūpestis
Žinoma, galite likti su savo partneriu ir ilgus metus užmerkti akis į jo trūkumus, kurie dabar gali atrodyti erzinantys ar net įžeidžiantys. Tačiau daugelis žmonių, suprasdami, kaip beprasmiškai bando apgauti save ar priderinti partnerį prie savo idealo, nusivilia ir nusprendžia nutraukti santykius. Ir gerai, jei tokiu atveju partneriai išsiskiria be pretenzijų vienas kitam. Dažnai būna daug blogiau: santykiai baigiasi apgaule, bjauriu kivirču arba partneris tiesiog dingsta neprataręs nė žodžio.
Ką daryti, kad nepatektumėte į panašią situaciją?
Daugelis žmonių po šios patirties pradeda jaustis bauginami santykių. Iš baimės jie pereina į kitą kraštutinumą: kaltę suranda menkiausiose klaidose, iš jo elgesio padarydami skubotas ir dažnai klaidingas išvadas. Tačiau tai taip pat yra neadekvatumas.
Nuo pat santykių pradžios svarbu mokėti ištarti visus prieštaringus dalykus. Tai leidžia jums patikrinti, kaip jūsų partneris yra pasirengęs išgirsti ir klausytis, susitikti pusiaukelėje. Juk jei taip nėra, tai vargu ar su juo užsimegs laimingi santykiai, nes jis atsižvelgs išskirtinai į savo interesus, nepaisydamas artimiausios aplinkos poreikių.
Svarbu suprasti, kad žmogus negali būti pakeistas be jo valios ir pastangų. Ir, žinoma, neverta saugoti jau „mirusių“ santykių dėl vaikų: jei sutuoktinis visada buvo geras tėvas, tai jis toks išliks ir po skyrybų.
Gebėjimas išsakyti savo mintis ir norus taip pat svarbus, nes tai leidžia pamatyti vienas kitą tikroje jų šviesoje ankstyvoje santykių stadijoje.Žinoma, yra tikimybė, kad jie tuo ir baigsis, bet jei ne, tokia pora turi daug daugiau galimybių išlaikyti sąjungą. Išties, šiuo atveju apie juos galime pasakyti, kad jie mato ir myli vienas kitą, o ne jų vaizduotės kuriamas iliuzijas.
- Rekomenduojama pagal temą: kodėl moteris vieniša – šias priežastis reikia savyje išnaikinti, kad susirastum vyrą.
